Kodėl Baltijos šalys ir Lenkija – natūralus pirmasis žingsnis?

Baltijos šalys ir Lenkija Lietuvos verslui yra logiškiausia pirmoji plėtros kryptis dėl geografinio artumo, bendros logistikos ir ES bendrosios rinkos. Praktiškai tai reiškia mažesnes sąnaudas ir greitesnį rezultatą nei žengiant iš karto į Vakarų Europą.

• ES bendroji rinka. Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija yra ES narės, todėl prekės tarp jų juda laisvai – be muitinės procedūrų ir importo muitų.

• Bendra logistika. Omniva paštomatų tinklas jungia visas tris Baltijos šalis, tad pristatymas kaimynams organizuojamas beveik taip pat paprastai kaip Lietuvoje.

• Vartotojai jau perka iš užsienio. Baltijos pirkėjai įpratę užsisakyti prekes iš Lenkijos, Vokietijos ir Skandinavijos, o Latvija yra tarp aktyviausių ES šalių perkant iš už bloko ribų.

• Spartus augimas. E. prekyba Baltijos šalyse auga apie 15 % per metus – sparčiau nei brandžiose, jau prisotintose Vakarų rinkose.

• Didelis pasiekiamumas. Trys Baltijos šalys kartu – apie 6 mln. gyventojų, o Lenkija prideda dar apie 38 mln. potencialių klientų.

• Kelias jau pramintas. 2024 m. tarptautinių siuntų srautas iš Lietuvos į Latviją ir Estiją viršijo 600 000 siuntų – tai rodo, kad kaimyninės rinkos Lietuvos e. parduotuvėms jau tapo kasdienybe.

 

Nuo ko pradėti: Latvija ir Estija

Arčiausios ir paprasčiausios pirmosios rinkos Lietuvos SVV – Latvija ir Estija. Jas jungia tas pats euras, ta pati Omniva logistika ir panašūs vartotojų įpročiai, todėl pristatymą galima pritaikyti minimaliomis pastangomis.

Latvija

Latvijos e. prekyba auga vienu sparčiausių tempų regione, o kaina pirkėjui dažnai yra svarbiausias veiksnys. Latviai išsiskiria dideliu pirkimų iš už ES ribų aktyvumu – tai atviros tarptautinės  kultūros ženklas. Populiariausi pardavimo kanalai: Pigu.lv, 1a.lv ir didelis vietinis skelbimų bei prekybos portalas SS.com. Stipriausios kategorijos – elektronika ir mada.

Estija

Estija – skaitmeniškai brandžiausia Baltijos rinka: apie 76 % gyventojų perka internetu, o vidutinės išlaidos vienam gyventojui yra vienos didžiausių Vidurio ir Rytų Europoje. Svarbiausi kanalai – Kaup24.ee ir skelbimų portalas Osta.ee. Praktiškas privalumas Lietuvos pardavėjui: Pigu grupė veikia visose trijose Baltijos šalyse (Pigu.lt, Pigu.lv, Kaup24.ee), tad per vieną marketplace grupę galima pasiekti visą Baltijos regioną.

 

Kitas žingsnis – Lenkijos rinka

Lenkija yra didžiausia e. prekybos rinka Vidurio ir Rytų Europoje su maždaug 38 mln. vartotojų. Tai jau kur kas didesnė rinka nei visos Baltijos šalys kartu, tad ji tinka kitam plėtros etapui, kai pirmieji tarptautinės prekybos procesai jau nusistovėję.

• Allegro dominuoja. Rinkos lyderis Allegro turi maždaug 45–50 % dalį ir daugiau nei 20 mln. aktyvių pirkėjų. Integracija su šia platforma atveria prieigą prie milijonų klientų nekuriant nuosavos .pl parduotuvės nuo nulio.

• BLIK mokėjimai. Lenkijoje vyrauja mobilusis momentinis mokėjimas BLIK – jį naudoja didžioji dalis interneto vartotojų.

• InPost paštomatai. Tankiausias Europoje InPost paštomatų tinklas (per 25 000 punktų) yra pageidaujamas lenkų pristatymo būdas, todėl jo pasiūlymas praktiškai būtinas.

• Kita valiuta. Lenkija naudoja zlotą (PLN), ne eurą, tad atsiranda valiutos ir kainodaros aspektas, kurio Baltijos šalyse nėra.

• Kalba. Lenkų pirkėjai perka lenkiškai – prekių aprašymai ir aptarnavimas lenkų kalba yra būtini.

•  

Vietiniai mokėjimo įpročiai

Vienas dažniausių Lietuvos verslo klaidų pradedant tarptautinius pardavimus – mechaniškai perkelti savo namų rinkos mokėjimo standartus į naują šalį. Kiekvienoje rinkoje vyrauja skirtingi atsiskaitymo būdai, o neatitikimas gali smarkiai sumažinti konversiją.

• Baltijos šalys: vyrauja banklink, arba tiesioginis mokėjimas iš banko sąskaitos per Open Banking (Montonio, Kevin). Tai numatytasis pirkėjų pasirinkimas, o ne mokėjimas grynaisiais už pristatymą.

• Lenkija: dominuoja mobilusis mokėjimas BLIK, papildomai populiarėja atidėto mokėjimo (BNPL) sprendimai.

• Toliau į Vidurio ir Rytų Europą: kai kuriose rinkose, pavyzdžiui Rumunijoje, vis dar labai populiarus atsiskaitymas grynaisiais atsiimant siuntą (COD), nes pirkėjai nori pamatyti prekę prieš sumokėdami.

Išvada paprasta: mokėjimus pritaikykite prie vietinių įpročių. Sklandus vietinio mokėjimo būdo palaikymas yra vienas svarbiausių sėkmingos plėtros elementų.

 

Kaip logistika tampa konkurenciniu pranašumu?

Klientui Rygoje, Taline ar Varšuvoje svarbiausia ne tai, iš kur išsiųsta prekė, o kaip greitai ir kokia forma ji bus pristatyta. Tinkamai parinktas logistikos modelis virsta realiu konkurenciniu pranašumu.

• Paštomatai ir atsiėmimo punktai. Regione sparčiai auga automatinių paštomatų tinklai. Omniva yra Baltijos lyderis – daugiau nei 1 240 paštomatų trijose šalyse, o kas mėnesį jais naudojasi virš pusės Baltijos vartotojų. Venipak valdo dar apie 1 000 paštomatų. Lenkijoje pristatymo standartu tapo InPost.

• Vietiniai variantai be sutarčių gausybės. Suteikus klientams jiems įprastus vietinius pristatymo būdus – nesudarant daugybės atskirų sutarčių su kiekvienu vežėju – užsienio pardavimų skalavimas tampa gerokai paprastesnis.

Kokių formalumų reikia plečiantis ES viduje?

Prekiaujant tarp ES šalių (Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija) muitinės procedūrų nereikia – veikia laisvas prekių judėjimas. Tačiau keli mokestiniai ir vartotojų apsaugos aspektai išlieka svarbūs.

• PVM ir OSS. Nuotolinei B2C prekybai ES galioja vieno langelio (OSS) sistema, leidžianti PVM deklaruoti supaprastintai. Vietiniai standartiniai PVM tarifai skiriasi: Lietuvoje ir Latvijoje – 21 %, Estijoje – 22 %, Lenkijoje – 23 % (prieš rašant apie tikslius tarifus verta pasitikrinti aktualią informaciją).

• 14 dienų atsisakymo teisė. Visoje ES pirkėjas turi teisę per 14 dienų grąžinti prekę – tai būtina numatyti grąžinimų procese.

• Lokalizacija. Kalba, valiuta ir vietiniai mokėjimo būdai lemia pasitikėjimą ir konversiją labiau nei pati prekė.

Aktualią informaciją apie mokesčius ir muitinės procedūras teikia Valstybinė mokesčių inspekcija (vmi.lt) ir Lietuvos muitinė (lrmuitine.lt).

 

Kaip Alsendo padeda plėsti pardavimus užsienyje?

Alsendo platforma leidžia Lietuvos SVV valdyti visų krypčių siuntas iš vienos vietos ir supaprastina tarptautinę logistiką iki kelių paspaudimų. Vietoj atskirų sutarčių su kiekvienu vežėju gaunamas vienas kontaktas

• Daug kurjerių vienoje vietoje. Prieiga prie Omniva, DPD, GLS, DHL, FedEx, Lietuvos pašto, paslaugų be atskirų derybų dėl kainų.

• Kainų skaičiuoklė realiu laiku. Pagal svorį, matmenis ir kryptį iš karto matote geriausius pasiūlymus ir renkatės pagal kainą bei pristatymo laiką.

• E. parduotuvių ir API integracija. Užsakymai iš jūsų platformos automatiškai perduodami, o siuntų dokumentai sugeneruojami be rankinio darbo.

• Siuntimas į Baltijos šalis, Lenkiją, Europą ir 200+ šalių. Visas kryptis valdote iš vieno skydelio, o didėjant siuntų kiekiui nuolaidos taikomos automatiškai.

Susikurkite nemokamą paskyrą ir išbandykite kainų skaičiuoklę alsendo.lt.

 

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

 

Nuo kokios šalies geriausia pradėti verslo plėtrą iš Lietuvos?

Daugumai Lietuvos SVV natūraliausia pradžia – Latvija ir Estija, o po jų – Lenkija. Šios rinkos yra arčiausiai, priklauso ES bendrajai rinkai ir dalijasi ta pačia Omniva logistika, todėl įėjimo kliūtys žemiausios.

 

Ar plečiantis į Baltijos šalis ar Lenkiją reikia muitinės formalumų?

Ne. Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija yra ES narės, todėl prekės tarp jų juda laisvai be muitinės procedūrų ir importo muitų. Svarbu tik tinkamai tvarkyti PVM (pavyzdžiui, per OSS sistemą).

 

Koks mokėjimo būdas populiariausias Baltijos šalyse?

Baltijos šalyse vyrauja banklink – tiesioginis mokėjimas iš banko sąskaitos per Open Banking sprendimus (Montonio, Kevin). Lenkijoje dominuoja mobilusis BLIK. Grynaisiais už pristatymą (COD) Baltijos rinkose atsiskaitoma retai.

 

Ar verta prekiauti per Pigu ar Allegro?

Taip, vietinės prekybos platformos yra vienas greičiausių būdų pasiekti klientus. Baltijos šalyse tai Pigu grupė (Pigu.lt, Pigu.lv, Kaup24.ee), o Lenkijoje – Allegro, valdanti apie pusę šalies e. prekybos. Integracija su jais leidžia pasinaudoti esama klientų baze ir infrastruktūra.

 

Kokie kurjeriai populiariausi Baltijos šalyse?

Baltijos šalyse dominuoja Omniva paštomatų tinklas, taip pat plačiai naudojami Venipak, DPD, Lietuvos paštas ir LP Express. Estijoje populiarūs ir Itella/SmartPOST paštomatai.

 

Kiek kainuoja siųsti siuntą į Latviją ar Lenkiją?

Kaina priklauso nuo siuntos svorio, matmenų, krypties ir pasirinkto vežėjo bei pristatymo tipo. Tiksliausią pasiūlymą realiu laiku pateikia Alsendo kainų skaičiuoklė – suveskite siuntos duomenis ir palyginkite kelių kurjerių kainas.

 

Ar Lenkijoje reikia lenkiškų prekių aprašymų?

Taip. Lenkų pirkėjai perka lenkų kalba, o didžiausi kanalai, pavyzdžiui Allegro, reikalauja lenkiškų prekių aprašymų. Kokybiška lokalizacija tiesiogiai veikia konversiją.

 

Šaltiniai

• Omniva – paštomatų tinklas Baltijos šalyse: omniva.lt

• Lietuvos paštas ir LP Express – nacionalinio operatoriaus siuntų duomenys: post.lt

• Valstybinė mokesčių inspekcija (PVM, OSS): vmi.lt

• Europos Komisija – ES nuotolinės prekybos PVM (OSS): ec.europa.eu

• Ecommerce Europe / rinkos apžvalgos (Baltijos ir Lenkijos e. prekybos duomenys): ecommerce-europe.eu